Darbuotojo ir darbdavio santykiai

Bylos šalių (darbdavio ir darbuotojo) sudarytos sutartys (darbo ir panaudos) yra susijusios, tačiau jų sudarymo tikslai buvo skirtingi. Darbo sutartimi buvo siekiama panaudoti darbuotojo pajėgumus už tam tikrą atlygį. Tuo tarpu panaudos sutartimi buvo siekiama pasinaudojus neatlygintinai darbdavio suteikta gyvenamąja patalpa, gauti tą patalpą nuosavybėn be pirkimui – pardavimui būdingų atsiskaitymų už tai, kad darbuotojas išdirbs toje darbovietėje X. Panaudos sutartis sudaryta ir jos galiojimas susietas su darbo santykiais, tačiau sutarties tikslas – nuosavybės įgijimas – nėra darbo teisės reguliuojami teisiniai santykiai. Tai – su darbo sutartimi susijęs susitarimas.

Minėta, panaudos sutartimi darbdavys siekė užsitikrinti, jog atitinkamos kvalifikacijos darbuotojas įmonėje dirbtų pakankamai ilgą ir prognozuojamą laiką (tai yra lojalumo arba papildomos motyvacijos priemonė). Tam tikslui buvo nustatyta keletas sutartinių įsipareigojimų, kurie savo esme kvalifikuotini kaip skirtingo pobūdžio.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ar dėl jo kaltės (darbo teisės institutai) galėjo būti pagrindu pasibaigti darbdavio įsipareigojimams, kurie kvalifikuotini kaip civilinio teisinio pobūdžio, t. y. suteikti neatlygintinai naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir suėjus X metų terminui perduoti naudojamą patalpą nuosavybėn be teisės reikalauti apmokėti pinigais. Darbuotojas taip pat turėjo pagal sutartį civilinių pareigų, nes turėjo daryti einamąjį ir kapitalinį naudojamų patalpų remontą. Paskelbus kasatoriaus bendrovės (darbdavio) bankrotą, tam, kad ieškovas būtų galėjęs įgyti turtinį reikalavimą pripažinti naudojamą patalpą jo nuosavybe, būtina sutarties sąlyga nebuvo pilnai įvykdyta. Tačiau ta aplinkybė, kad įvykdyti sutartinio įsipareigojimo tapo negalima dėl šalies bankroto, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę kitaip, nei buvo numatyta sutartyje. Ieškovo turtinis kreditorinis reikalavimas galėjo būti pripažintas pagrįstu tiek, kiek šis buvo įvykdytas, t. y. kiek truko šalis sieję darbo teisiniai santykiai. Tokiu atveju atsirado turtinė prievolė t.y. piniginė konpensacija. Šiuo atveju nedalia prievole kvalifikuojamas nuosavybės pripažinimas (CK 6.24, 6.25 straipsniai); ši prievolė tenka pardavėjui, perduodant nuosavybės objektą. Atsiskaitymo už įgyjamąją nuosavybę prievolė pagal savo teisinę prigimtį yra dali. Tai, kad vietoje piniginių mokėjimų ieškovui atsakovo bendrovėje reikėjo išdirbti X metų, nekeičia nuosavybės perleidimo už tam tikrą vertę, šiuo atveju – už išdirbtus darbo metus įmonėje.

Taigi ieškovui turi būti priteista piniginė kompensacija proporcingai ieškovo išdirbtam laikui nuo buto pardavimo kainos

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *